365. Šiaulių žemės teismas (Szawelski Ziemski Sąd)

Fondo duomenys:

Lietuvos valstybės istorijos archyvas

1634--1820 m.

apyrašas - 2
apskaitos vnt. - 150

Šiaulių žemės teismas (Szawelski Ziemski Sąd)
Šiaulių žemės teismas (Szawelski Ziemski Sąd) (XVIII a.--1831 m.)
Žemės teismai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau - LDK) įsteigti po 1564--1566 m. teisinės-administracinės reformos. 1564 m. Bielsko seime LDK didikai atsisakė savo teisminių privilegijų. Jie neteko atskiro didžiojo kunigaikščio teismo ir pakluso bendriems viso bajorų luomo teismams. 1566 m. Lietuvos Statutas tiksliai padalijo naujuose valstybės teritoriniuose dariniuose -- pavietuose -- atsiradusių pilies, pakamario ir žemės teismų kompetenciją ir juridiškai įtvirtino teisminę-administracinę reformą. Bajorijai svarbiausiu tapo žemės teismas.
Šiaulių žemės teismas įkurtas XVIII a. Teismo pareigūnus -- teisėją, teisėjo pavaduotoją ir raštininką -- pavieto seimelyje iš dvylikos kandidatų rinko visi vietos žemvaldžiai, o tvirtino karalius. Kiekvienais metais vyko trys seimo sesijos arba lotyniškai „kadencia“, kurios trukdavo tris-šešias savaites. Žemės teismo nuosprendžiai buvo priimami teisėjui ir jo pavaduotojui tarpusavyje pasitarus ir priėmus abi puses tenkinantį sprendimą. Žemės teismas nagrinėjo bylas, susijusias su nuosavybe ir kitais civilinės teisės klausimais: dėl testamentų tvirtinimo ar vykdymo, pirkimo, pardavimo arba keitimo sutarčių, paskolų, dovanojimo raštų, karaliaus privilegijų ir kt. Teismas sprendė bylas dėl įžeidimo žodžiu, grasinimų sunaikinti turtą arba pakenkti sveikatai, dėl pamestų, gaisro sunaikintų dokumentų, tvarkė bajorystės įrodymo klausimus.
Žemės teismo veiklą ir funkcijas detaliai reglamentavo Lietuvos Statutas. Žemės teismas buvo žemesnioji institucija, kurios sprendimus kiekvienas galėjo apskųsti aukštesniosioms instancijoms -- LDK Vyriausiajam Tribunolui arba Karaliaus teismui.
1792 m. žemės teismai buvo panaikinti. Jų funkcijas perėmė žemininkų teismai. 1794-10-30 ir 1797-02-06 caro įsakais žemės teismai vėl atkurti ir įteisinti. Lietuvoje jie veikė iki 1831 metų.

Aktų ir dekretų knygos, protokolai, rejestrai.

lotynų, lenkų, rusų, senoji (slavų)

Dokumentų priėmimas į Vilniaus centrinį senųjų aktų archyvą pradėtas 1853 m. iš panaikintų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institucijų.

2011 m. buvo panaikintas apyrašas Nr. 3. Fondo papildyti neplanuojama.

Fondo dokumentų dalis saugoma Vilniaus universiteto Rankraščių skyriuje.

ranka rašyti dokumentai

apyrašas, žinynas

teismai, notariatas