162. Kauno žemės teismas (Kowieński Ziemski Sąd)

Fondo duomenys:

Lietuvos valstybės istorijos archyvas

1608--1829 m.

apyrašas - 2
apskaitos vnt. - 79

Kauno žemės teismas (Kowieński Ziemski Sąd)
Kauno žemės teismas (Kowieński Ziemski Sąd) (1566--1831 m.).
Žemės teismai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau -- LDK) atsirado po 1564--1566 metų teisminės-administracinės reformos. 1564 m. Bielsko seimo nutarimai ir 1566 m. priimtas II Lietuvos Statutas sudarė naujo LDK administracinio suskirstymo pagrindus. Pagal šį naują teritorinį padalijimą Kauno pavietas priklausė Trakų vaivadijai. Taip pat į šios vaivadijos sudėtį įėjo Trakų, Gardino ir Upytės pavietai. II Lietuvos Statutas tiksliai padalijo pavietų žemės, pilies ir pakamario teismų kompetenciją.
Bajorijai svarbiausiu tapo žemės teismas. Jo pareigūnus – teisėją, teisėjo pavaduotoją ir raštininką – pavieto seimelyje iš dvylikos kandidatų rinko visi vietos žemvaldžiai, o tvirtino karalius. Kiekvienais metais vyko trys žemės teismo sesijos gudiškai vadinamos рочки, o lotyniškai kadencia. Jos trukdavo tris – šešias savaites. Teismo posėdžiai vykdavo kasdien, išskyrus šventes ir sekmadienius. Žemės teismo nuosprendžiai buvo priimami teisėjui ir jo pavaduotojui kolegialiai pasitarus ir pasiekus abipusį sutarimą .
Žemės teismas nagrinėjo bylas susijusias su nuosavybe ir kitais civilinės teisės klausimais: dėl testamentų tvirtinimo ar vykdymo; pirkimo, pardavimo arba keitimo sutarčių; dovanojimo raštų, paskolų, karaliaus privilegijų ir kt. Jis sprendė taip pat bylas dėl įžeidimo žodžiu, grasinimų sunaikinti turtą arba pakenkti sveikatai; dėl pamestų, gaisro sunaikintų dokumentų, tvarkė bajorystės įrodymo klausimus.
Žemės teismo veiklą ir funkcijas detaliai reglamentavo Lietuvos Statutas. Šio teismo ypatingą svarbą rodė įgaliojimas prižiūrėti pilies teismo veiklą. Vis dėlto žemės teismas buvo žemutinė institucija, todėl jo sprendimus kiekvienas galėjo apskųsti aukštesnėms instancijoms, būtent Vyriausiajam Tribunolui arba karaliaus teismui.
Lietuvos Statutas reikalavo, kad žemės teismo pareigūnas nepavestų savo pareigų kam nors kitam . Vienam iš jų susirgus, arba dėl kitos svarbios priežasties negalint atvykti į teismo sesiją, bajorai specialiai tai sesijai išrinkdavo kitą asmenį, turintį tokią pat kvalifikaciją. Svarbų vaidmenį žemės teismo darbe vaidino raštininkas. Jis tvarkė žemės teismo knygas. Jose buvo įrašomi įvairūs teisminiai aktai, taip pat teisminis bylų nagrinėjimas. Į žemės teismo knygas buvo įrašomi ir valstybinės reikšmės dokumentai (seimo pasiuntinių instrukcijos, seimelių nutarimai, karaliaus universalai, privilegijos ir kt.). Įrašai žemės teismo knygose turėjo notarinę galią. Teismo pareigūnams darbe padėdavo vaznys. Jis išnešiodavo šaukimus, atlikdavo įvykio vietos apžiūrą, oficialiai patvirtindavo bylos aplinkybes, dalyvaudavo posėdžiuose ir kt. Už smurtą prieš vaznį, įstatymai numatė griežtas bausmes. Žemės teismo teisėjai ir pareigūnai pastovios algos už savo darbą negavo. Jiems mokėjo pagal Lietuvos Statuto nustatytus įkainius: nuo kiekvienos išnagrinėtos bylos, į knygas įrašyto dokumento ar išduoto jo nuorašo.
Bylos nagrinėjimas žemės teisme baigdavosi nuosprendžio paskelbimu (dekretu). Nuosprendžiai dažniausiai apsiribojo piniginėmis baudomis. Jeigu jos nuteistasis nesumokėdavo, privalėjo atsiskaityti savo turtu. Žemės teisme nuteisus kalėjimu arba mirties bausme nuosprendžio vykdymą pavesdavo pilies teismo pareigūnams . XVI-XVII a. LDK teismų raštvedyboje vartota senoji rusų, o dabar mokslinėje literatūroje vadinama senoji gudų arba LDK kanceliarine slavų kalba. 1697 m. kaip oficiali teismų kalba įteisinta lenkų kalba.
1792 m. žemės teismai buvo panaikinti; atsirado vadinamieji žemininkų teismai (ziemiańskie sądy). 1794-10-30 ir 1797-02-06 caro įsakais žemės teismai vėl atkurti ir įteisinti. Lietuvoje jie veikė iki 1831 m.
Konkrečiai apie Kauno žemės teismo įkūrimą ir veiklą istorijos šaltiniai teikia labai mažai žinių. Šaltinių trūkumu galima paaiškinti ir tai, kad ši tema lietuvių ir užsienio istorijografijoje beveik nenagrinėta.
1565-1566 m. LDK pavietų ribų nustatymo projektas numatė: „Kauno pilyje pagrindinės teismo knygos turi gulėti. Prie Kauno pavieto turi būti prijungtos šios vėliavos: Darsūniškių, Birštono, Punios ir Stakliškių. Dvi teismo sesijos po dvi savaites turi vykti Kaune, kitos dvi sesijos – Punioje“ . Projekte buvo numatytos keturios žemės teismo sesijos per metus. Tačiau 1566 m. įkūrus Kauno žemės teismą ketinimų rengti jo sesijas Punioje buvo atsisakyta. Pagrindine Kauno žemės teismo būstine ir jo knygų saugojimo vieta tapo Kauno pilis. Šios pilies pasirinkimą lėmė tai, kad ji priklausė LDK didžiojo kunigaikščio jurisdikai. Tuo metu didžiąją dalį Kauno miesto teritorijos apėmė magistrato jurisdikcija. Pilyje be žemės teismo veikė taip pat ir Kauno pavieto pilies teismas. Jų darbui buvo pritaikyti keli iš keturių tuo metu buvusių pilies bokštų. Pirmojo sudaryto Kauno žemės teismo nariai buvo teisėjas Mykolas Juškaitis Kulvietis, pateisėjis Martynas Podsentkovskis ir raštininkas Benediktas Ivanovičius.
1601 m. žemės teismo ir jo archyvo reikmėms buvo leista naudotis Kauno pilies bokštu nuo Neries upės pusės. Jį reikėjo sutvarkyti pavieto bajorų lėšomis. 1638 m. žemės teismą su archyvu perkėlė į pietrytinį bokštą. 1655 m. pilį sugriovė į Kauną įsiveržusi rusų kariuomenė. Vėliau ji buvo dalinai atstatyta, joje tebevykdavo žemės teismo posėdžiai. XVIII a. pr. pilis vėl stipriai nukentėjo nuo švedų ir rusų užpuolimų. Ji tapo netinkama žemės teismo veiklai ir jo knygoms saugoti. XVIII a. teismui patalpos buvo nuomojamos Kauno mieste.
1831 m. caro valdžiai panaikinus Kauno žemės ir pilies teismus, jų bylos perėjo Kauno apskrities teismo žinion.

Teismo aktų knygos.

lotynų, lenkų, rusų, senoji (slavų)

Dokumentų priėmimas į Vilniaus centrinį senųjų aktų archyvą pradėtas 1853 m. iš panaikintų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institucijų.

2007 m. fondas ir apyrašas Nr. 1 pertvarkyti, apyrašas Nr. 3 panaikintas, bylos perkeltos į apyrašą Nr. 1. Fondo papildyti neplanuojama.

Fondo dokumentų dalis saugoma Vilniaus universiteto rankraščių skyriuje.

ranka rašyti dokumentai

apyrašas, žinynas

teismai, notariatas