372. Eišiškių žemės teismas (Ejszyszski Ziemski Sąd)

Fondo duomenys:

Lietuvos valstybės istorijos archyvas

1696 m., 1751--1801 m., 1806 m.

apyrašas - 1
apskaitos vnt. - 56

Eišiškių žemės teismas (Ejszyszski Ziemski Sąd)
Eišiškių žemės teismas (Ejszyszski Ziemski Sąd) (XVIII a.–1831 m.).
Žemės teismai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK) atsirado po 1564–1566 metų teismų reformos. 1564 m. Bielsko Seime LDK didikai atsisakė savo teisminių privilegijų. Jie neteko Didžiojo kunigaikščio teismo ir pakluso bendriems viso bajorijos luomo teismams. 1566 m. Lietuvos Statutas tiksliai nustatė naujųjų valstybinės teritorijos darinių – pavietų – pilies, žemės ir pakamario teismų kompetencijas ir juridiškai įtvirtino teisminę-administracinę reformą.
Bajorijai svarbiausiu tapo žemės teismas. Šio teismo, kaip žemutinės instancijos, sprendimus buvo galima apskųsti aukštesnėms instancijoms – Vyriausiajam Tribunolui arba Karališkajam teismui. Mirus karaliui, žemės teismas nustodavo veikęs, nes jis teisė karaliaus vardu. Tarpuvaldžiu visų teismų funkcijas vykdė kaptūrinis teismas.
Pagal 1588 m. Lietuvos Statutą į žemės teismą turėjo būti renkami geri, pamaldūs ir garbingi, susipažinę su teise ir raštingi bajorai – būtinai LDK piliečiai, turintys tame paviete nuosavą dvarą.
Žemės teismą sudarė teisėjas, jo pavaduotojas ir raštininkas. Juos rinko pavieto žemvaldžiai, tvirtino karalius. Naujai išrinktieji – teisėjas, jo pavaduotojas ir raštininkas turėjo prisiekti pagal nustatytą Lietuvos Statute formą pirmoje teismo sesijoje. Kiekvienais metais vyko trys žemės teismo sesijos, rusiškai vadinamos ,,ročki‘‘ arba lotyniškai ,,cadentia‘‘ (tas žodis dažniausiai buvo rašomas kadencya). Sesijos (kadencijos) trukdavo nuo trijų iki šešių savaičių.
Teisėjas ir jo pavaduotojas siekė priimti bendrą kiekvienos nagrinėjamos bylos nuosprendį. Raštininkas rašė posėdžio protokolą.
Teisėjas, jo pavaduotojas bei raštininkas atvykdavo į posėdžių vietą prieš tris dienas iki sesijos. Jie paimdavo teismo knygas, išduodavo prašytojams išrašus iš dokumentų. Per šias tris dienas sudarydavo rejestrus, pagal kuriuos buvo nustatoma bylų nagrinėjimo eilė.
Teismo posėdžiai tęsdavosi nuo ryto iki vėlaus vakaro ir vyko kasdien, išskyrus šventes ir sekmadienius.
Žemės teismai nagrinėjo bylas susijusias su nuosavybe ir kitais civilinės teisės klausimais: dėl testamento tvirtinimo ar vykdymo; pirkimo, pardavimo arba keitimo sutarčių; dovanojimo raštų, paskolų, užstato, karaliaus privilegijų ir kt. – iš šių bylų dokumentų buvo sudaromos aktų knygos. Žemės teismai sprendė taip pat bylas dėl įžeidimo žodžiu, grasinimų sunaikinti turtą arba pakenkti sveikatai, valstiečių įkalbinėjimo pabėgti nuo šeimininkų; dėl pamestų, gaisro sunaikintų dokumentų, tvarkė bajorystės įrodymo klausimus – iš šių bylų dokumentų buvo sudaromos dekretų knygos.
Pasibaigus žemės teismo sesijai, jo nariai išvykdavo namo tik po trijų dienų, nes dar turėjo išduoti prašytojams išrašus. Tik ką įvykusios teismo sesijos dokumentai likdavo pas raštininką iki kitos sesijos. Ankščiau buvusių sesijų knygas sudėdavo į dėžę, užrakindavo ir užantspauduodavo. Jas saugoti pavesdavo vaivados arba seniūno apsaugai.
XVI–XVII a. LDK raštvedyboje buvo vartota senoji rusų (mokslinėje literatūroje vadinama senąja gudų arba rusėnų kalba). 1697 m. kaip oficiali teismų kalba, įteisinta lenkų kalba.
1792 m. žemės teismai buvo panaikinti, jų vietoje atsirado žemininkų teismai. 1797 m. vasario 6 d. caro įsaku žemės teismai vėl atkurti ir Lietuvoje jie veikė iki 1831 m.
1791 m. lapkričio 2 d. Seimas patvirtino naują vaivadijų, žemių bei pavietų suskirstymą, nurodant miestus, kur turės vykti Lenkijos ir LDK provinciniai seimeliai. Šios teritorinės reformos tikslas – padidinti deputatų skaičių. LDK teritorija tuomet buvo padalinta į 34 pavietus. Padalinus Lydos pavietą į dvi dalis atsirado Eišiškių pavietas. Pagal Seimo nutarimą jam atiteko Eišiškių, Rodunės, Benekainių, Asavos ir Zabolotos parapijų teritorija. Eišiškių pavieto seimelių posėdžiai turėjo vykti Eišiškių parapijinėje bažnyčioje ir gavo teisę siųsti po du deputatus į Seimą. Įsteigus Eišiškių pavietą jame pradėjo veikti visos pavieto įstaigos, tame tarpe ir Eišiškių žemės teismas.

Eišiškių pavieto žemės ir žemininkų teismų einamųjų reikalų protokolai; taktinių, ordinarinių ir civilinių bylų rejestrai, Lydos pavieto žemės ir žemininkų teismų, Lydos pavieto tvarkomosios komisijos, Lydos pavieto kaptūrinio teismo, Lydos pavieto konfederacijos teismo, Lydos pavieto civilinės-karo komisijos, Lydos pavieto pasienio teismo, Lydos pavieto komisarų teismo, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo komisijos dokumentai.

lenkų

Dokumentų priėmimas į Vilniaus centrinį senųjų aktų archyvą pradėtas 1853 m. iš panaikintų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institucijų.

Fondo papildyti neplanuojama.

ranka rašyti dokumentai

apyrašas, žinynas

teismai, notariatas